k – kafse
kafselīn – kalc-menger
kalc-mėʒʒer – kaln
calof – camźliōn
Camelot – kamer-slange
kamer-stap – kampf-rėht
kampf-rėhten – kānic
caniculata – kanz-wagen
kaos – käppelīn2
kappellān – karbalierunge
karbūn – Karlinge
Karlingen – kar-spüelen
karst – kęse-kamer
kęse-kar – kastėlle-dach
kastėllīn – katzen-gebėt
katzen-gestalt – kebes-isch (?)
kebes-kint – kein-visch
keiser – kėl-giric
kėl-gīte – kėln-müle
kėlre – kemerische
kemerlīn – kenne-schaft
kennunge – kerkern
kerker-stein – kerrelīn
kerker-stein stM.
kerkerunge stF.
kerker-vürste swM.
kerl stM.
kerlach stN.
kerlīn1 stN.
kerlīn2 stN.
Kerlinc stM.
Kerlingęre stM.
Kerlingen stN.
kerlingisch Adj.
ker-mėl stN.
kern swV.
kėrn stF.
kėrnapfel stM.
kėrn-bīʒe swM.
kėrne stN.
kėrne M.
kėrne2 M.
kėrnechīn stN.
kėrnelkrūt stN.
kėrnen swV.
kėrnen-brōt stN.
kėrnen-gėlt stN.
kernenvierteil stN.
kernenzins st.M.
kerner1 stM.
kerner2 stM.
kėrngerste swF.
kėrn-hiusel stN.
kėrn-hiutelīn stN.
kėrn-hülse F.
kėrn-huobe stF.
kėrn-hūs stN.
kėrnīn Adj.
kernisch Adj.
kėrn-mel stN.
kėrn-milch stF.
kėrn-obeʒ stN.
kėrn-schale F.
kėrn-stal stM.
kėrn-tuoch stN.
kėrn-var Adj.
kėrn-vėl stN.
kėrn-wolle swF.
cerosa
kerp Subst.
kėrp stM.
kerrāt stF.
kerrelīn stN.
kerren – kerze-tac
kerze-wīhe – ketzeln
ketzer – keʒʒel-hāke
keʒʒel-hant-wėrc – kiel-kemenāte
kiel-meister – cimolea
kin – kindisch-lich
kīnen – kint-ver-tuoęrinne
kint-weinunge – kirchenęre
kirchen-bot – kirch-guot
kirch-halde – kirch-vrīunge
kirch-wahte – kittel-gewant
kittelīn – kiuten2
kiuwe – klāfter-wīt
klaftic – klage-vüeręre
klage-wandel – klāre
klęre – klėberic
klėbe-rīm – kleider
kleiderchīn – klein-schüʒʒic
kleinshabere – klenze
klėp – klingelen
klingeler – klobunge
klockehamer – klōstermāz
klōster-meier – kloz-milch
klū – kluoge
kluogen – knappe-lich
knappelīn – knėt-stuol
knėt-troc – kniuwelen
kniuwelīn – knospel
knospel – coatisch
Coatras – koch-maget
kochman – kole-meise
kolen-māʒ – kol-rouch
kol-sac – kommentiurs-in-sigel
commenturer – confiteor
conformieren – convėnt-vrouwe
convers-bruoder – cordieren
korduwān – korn-gėlt
korn-götinne – kornunge
korn-un-gėlt – kōscher
kōse – kōt-vleisch
kotze – kouf-gerihte
kouf-guot – koufunge
kouf-vart – kręjen
kręjen-nest – kranc-heit
kranc-lich – kratzeln
kratzen – kreftelīche
krefte-līchen – krempfen
krempic – kribeln
krichelīn? – krieg-lant
krieg-louf – kripf-zan
krippe – krist-bühse
krist-burt – krist-formelich
krist-förmic – kriuze-bruoder
kriuze-ganc – krocanier
kroch – krot
krote – krumbe
krümbe – krūsp
krūspe – krūt-wurz
krūt-zėhende – kuchen-register
kuchen-schrīber – küe-mūl
küene – kumber-hėlfe
kumberic – kumpanjūn
kumpas – künftic-lich
künftigęre – kuniges-sun
küniges-vogel – kunst-haft
künstic – künzen
kuo – kupfen
kupfer – kürbiz-wurz
kürbler – kürsener-knabe
kürsener-knėht – kurzieren
kurz-lich – kūte1
kūte2 – cyprinum
cyprisch – cytrinus
|
kerker-stein stM. MWV
kerkerunge stF. MWV
kerker-vürste swM. MWV
kerl stM.
kerlach stN. MWV
kerlīn1 stN. MWV
kerlīn2 stN. MWV
Kerlinc stM. (45)
Kerlingęre stM. (3)
Kerlingen stN. (14)
kerlingisch Adj. MWV
ker-mėl stN.
kern swV. (8) MWV
kėrn stF. MWV
kėrnapfel stM.
kėrn-bīʒe swM. MWV
kėrne stN. MWV
kėrne M. (112) MWV
kėrne2 M.
kėrnechīn stN. (1)
kėrnelkrūt stN.
kėrnen swV. (2) MWV
kėrnen-brōt stN. MWV
kėrnen-gėlt stN. MWV
kernenvierteil stN.
kernenzins st.M.
kerner1 stM. MWV
kerner2 stM. MWV
kėrngerste swF.
kėrn-hiusel stN. MWV
kėrn-hiutelīn stN. MWV
kėrn-hülse F. MWV
kėrn-huobe stF.
kėrn-hūs stN. MWV
kėrnīn Adj. MWV
kernisch Adj. MWV
kėrn-mel stN. MWV
kėrn-milch stF. MWV
kėrn-obeʒ stN. MWV
kėrn-schale F. MWV
kėrn-stal stM. MWV
kėrn-tuoch stN. MWV
kėrn-var Adj. MWV
kėrn-vėl stN. MWV
kėrn-wolle swF. MWV
cerosa (1)
kerp Subst.
kėrp stM. MWV
kerrāt stF. MWV
kerrelīn stN. MWV |
