k – kafse
kafselīn – kalc-menger
kalc-mėʒʒer – kaln
calof – camźliōn
Camelot – kamer-slange
kamer-stap – kampf-rėht
kampf-rėhten – kānic
caniculata – kanz-wagen
kaos – käppelīn2
kappellān – karbalierunge
karbūn – Karlinge
Karlingen – kar-spüelen
karst – kęse-kamer
kęse-kar – kastėlle-dach
kastėllīn – katzen-gebėt
katzen-gestalt – kebes-isch (?)
kebes-kint – kein-visch
keiser – kėl-giric
kėl-gīte – kėln-müle
kėl-gīte stF.
kėl-gītic-heit stF.
kėlhalde swF.
kėl-hėrre swM.
kelich stM.
kelken swV.
kėllęre stM.
kėllęrinne stF.
kelle1 stswF.
kelle2 F.
kellen swV.
kėllen stV.
kėller stM.
kėller-ambet stN.
kėlleręre stM.
kėlleren v
kėllerer2 stM.
kėller-hals stM.
kėller-hof stM.
kėllerhūr stF.
kėllerīe stF.
kėller-knėht stM.
kėller-meister stM.
kėller-mūs stF.
kėller-reif stM.
kėller-schrīber stM.
kėller-seil stN.
kėller-stiege stF.
kėller-tiefe stF.
kėller-tür stF.
kėller-var Adj.
kėller-vėnster stN.
kėller-warter stM.
kėller-ziuc stM.
kellic Adj.
kėl-māc stM.
kėl-meier stM.
kėln Subst.
kėln stM.
kėln-ambet stN.
kėlnęre stM.
kėlnęrinne stF.
kėlnerīe stF.
kėlner-knabe swM.
kėlner-meister stM.
kėlnersen F.
kėln-hof stM.
kėln-hof-guot stN.
kėln-liute st_pl
kėln-müle stF.
kėlre – kemerische
kemerlīn – kenne-schaft
kennunge – kerkern
kerker-stein – kerrelīn
kerren – kerze-tac
kerze-wīhe – ketzeln
ketzer – keʒʒel-hāke
keʒʒel-hant-wėrc – kiel-kemenāte
kiel-meister – kimm-īsen
cimolea – kindisch-heit
kindisch-lich – kint-ver-tilgerīn
kint-ver-tuoęrinne – kirchenamman
kirchenęre – kirchgrabe
kirch-guot – kirch-volc
kirch-vrīunge – kitelīn
citrinum – kiuten1
kiuten2 – klāftern
klāfter-snuor – klage-twanc
klage-vogel – klār
klāre – klėbergaʒʒe
klėberic – kleibunge
kleib-zwėc – klein-öuge?
klein-phenninc – klėnster
klėn-want – klingęre
klinge – klöbelīn
klobe-louch – klōsterlīn
klōster-liute – klʒelīn
klʒen – kluoc-heit
kluoc-lich – knacken
knaffen – kneppischen
knėtęrinne – knisten
knistunge – knorzen
knorzic – knütze
knutzen – koch-keʒʒel
koch-krūt – kōle
kōle-gruobe – coloquintida
kol-phanne – kom-lich
kom-līcheit – confectiōn
confession – convėnt-kopf
convėnt-müech – kōr-bischof
kōr-bistuom – körnen
corneol – korn-schütze
korn-snit – korus
kōr-vrouwe – kōt-man
kōt-mānōt – kouferīe
kouferinne – kouf-slagen
kouf-slagen – krage1
krage2 – krām-wėrc
krām-zol – cras
kraspeln – crźdenzen
crźdenzen – kreiʒ-gengel
kreiʒ-līche – krette
krettelīn – krieg-büechlīn
kriege – kringeleht
kringen – krispeln
krispel-węhe – kristen-mensche
kristen-name – kriutelich
kriutelīn – kriuz-reste-tac
kriuz-sāme – kropfeht
kröpfelīn – krucke-stap
krude – kruppel
krūs – krūt-leffel
krūt-lźhen – kuchen-gėlt
kuchen-geręte – küe-gras
küel-brunne – kulken
küllinc – Kumenīe
kumer – künden
künden – künigelīn2
künigelīnchen – kunrieren
cuns – künt-oven
kunt-phenninc – kuo-mūl
kuone-zorn – kuppeln
kuppel-seil – kürne
kürne – kur-vürst-lich
kür-warter – küssen-lich
küssen-līche – kützel-diep
kützel-guomen – cytrinus
|
kėl-gīte stF. (2) MWV
kėl-gītic-heit stF. (1) MWV
kėlhalde swF.
kėl-hėrre swM. MWV
kelich stM.
kelken swV. MWV
kėllęre stM. MWV
kėllęrinne stF. (2) MWV
kelle1 stswF. (1)
kelle2 F.
kellen swV. MWV
kėllen stV. MWV
kėller stM. (33) MWV
kėller-ambet stN. (2) MWV
kėlleręre stM. MWV
kėlleren v (1)
kėllerer2 stM.
kėller-hals stM. MWV
kėller-hof stM. MWV
kėllerhūr stF.
kėllerīe stF. MWV
kėller-knėht stM. MWV
kėller-meister stM. MWV
kėller-mūs stF. MWV
kėller-reif stM. MWV
kėller-schrīber stM. MWV
kėller-seil stN. MWV
kėller-stiege stF.
kėller-tiefe stF. MWV
kėller-tür stF. MWV
kėller-var Adj. MWV
kėller-vėnster stN. MWV
kėller-warter stM. MWV
kėller-ziuc stM. MWV
kellic Adj. MWV
kėl-māc stM.
kėl-meier stM.
kėln Subst. MWV
kėln stM.
kėln-ambet stN. MWV
kėlnęre stM. (9) MWV
kėlnęrinne stF. MWV
kėlnerīe stF. MWV
kėlner-knabe swM. MWV
kėlner-meister stM. MWV
kėlnersen F.
kėln-hof stM. MWV
kėln-hof-guot stN. MWV
kėln-liute st_pl MWV
kėln-müle stF. MWV |
