Lemmaliste/Belegarchiv
ABCDEFGHIJKLMNOPQRSTUVWYZ
k – kafselīn
kagen – calcofōn
kalc-oven – kalopeiʒ
calophagus – kameręre
kameręrinne – kamer-zelle
kamer-zėlte – kampf-stėchen
kampf-stecke – kannen-gieʒer
kannen-gieʒerīn – kapfāt
kapfel – kappen1
kappen2 – kardamœmlīn
kardelīn – karot
karpfe – karter
Karthago – kęse-nepflīn
kęsephenninc – kast-meister
kast-metze – katzen-strėbel
katzen-vaʒ – kefige
kefse – keitunge
kėl-acker – kėllerer2
kėller-hals – kelter-hof-stat
kelter-hœric – kempfen
kempfen-brōt – kėrbe1
kerbe2 – kėrnen-gėlt
      kerbe2 swF.
      kėrbele F.
      kėrbelīn stN.
      kėrben swV.
      ker-bėseme swM.
      kėrbe-stoc stM.
      kėrb-holz stN.
      kėrchen stV.
      kerc-lich Adj.
      kėrden swV.
      kźre Adj.
      kźre stF.
      kźre swM.
      kźren stN.
      kźren swV.
      keren swV.
      kerenter stM.
      kerge stF.
      kergel Subst.
      kergen swV.
      kergen swV.
      cerifolium
      kerkęre stM.
      kerkeltor stN.
      kerker-haft Adj.
      kerker-hūs stN.
      kerkern swV.
      kerker-stein stM.
      kerkerunge stF.
      kerker-vürste swM.
      kerl stM.
      kerlach stN.
      kerlīn1 stN.
      kerlīn2 stN.
      Kerlinc stM.
      Kerlingęre stM.
      Kerlingen stN.
      kerlingisch Adj.
      ker-mėl stN.
      kern swV.
      kėrn stF.
      kėrnapfel stM.
      kėrn-bīʒe swM.
      kėrne stN.
      kėrne M.
      kėrne2 M.
      kėrnechīn stN.
      kėrnelkrūt stN.
      kėrnen-brōt stN.
      kėrnen-gėlt stN.
kernenvierteil – kėrwe
kźr-wėrc – kestigerinne
kestigunge – kėver-biunte?
kėvere – kībikeit
kīb-lich – kifen
kifen – kinder-grap
kinder-machen – kint-lich
kint-līcheit – kirchelīn
kirchen-ambet – kirch-halde
kirch-hėrre – kirch-wīhe
kirch-wīhe-ābent – kitzelīn
kitzel-lich – kiver
kiveręre – klage-gewant
klage-haft – klame
klamen – klarisian
klārivunkel – klec-wėrc
kledern – klein-gėlt
klein-ge-rihte – klemme-lich
klemmen – clima
klimme – klobe-holz
klöbelīn – klōster-lugner
klōster-machen – klū?
klūben – klūsen
klūsenęre – knėht
knėht-bette – knie-schamel
knie-schībe – knopfeler
knopfelīn – knuspern
knüsten – kocherīe
kocherīn – kolben-rīs
kolben-slac – koln
Köln – comźte
komīt – confect
confectiōn – convėnt-sigel
convėnt-stube – cordiālis
cordieren – korn-gėlt
korn-götinne – korn-un-gėlt
korn-var – kōs-loube
kosmos – kotzelīn
kötzelīn – kouf-lich
kouf-līcheit – kōʒ
krā – krāmenīe
krāmer-gewihte – krane-wit-stūde
krane-wit-vogel – krėbeʒīn
krėbeʒ-ouge – kreiger?
kreiieren – krėsen
krėsmer – kriechischen
kriec-lich – krimmende
krimmic – krispel-krūt
krispeln – kristen-phant
kristen-rėht – kriuz-altęre
kriuzęre – krīʒ?
kriʒeln – krosel
krœsel-dorn – krüll-īsen
krumbe – krūsp
krūspe – krūt-wurz
krūt-zėhende – kuchen-smac
küchen-spīse – küene
küenen – kumber-nagel
kumbernisse – künde-brief
kündec – künic-stap
künic-stuol – kunst-buoch
kunstec-lich – kunt-schafter
kuntschaft-hėrre – kuo-sertęrinne-sun
kuo-smėr – kurbe
kurbeler – kürre
kurren – kurze-bolt
kurzec – kuster
kusterīe – cyliaca
cynocephalos – cytrinus

   kerbe2 - kėrnen-gėlt    


kerbe2 swF.
kėrbele F.
kėrbelīn stN. (1) MWV
kėrben swV. (4) MWV
ker-bėseme swM. MWV
kėrbe-stoc stM. MWV
kėrb-holz stN. MWV
kėrchen stV. MWV
kerc-lich Adj. (2) MWV
kėrden swV. (1) MWV
kźre Adj.
kźre stF. (67) MWV
kźre swM.
kźren stN. (3) MWV
kźren swV. (1486) MWV
keren swV.
kerenter stM. (1) MWV
kerge stF. (36) MWV
kergel Subst. (1) MWV
kergen swV.
kergen swV.
cerifolium (1)
kerkęre stM.
kerkeltor stN.
kerker-haft Adj. MWV
kerker-hūs stN. MWV
kerkern swV. (4) MWV
kerker-stein stM. MWV
kerkerunge stF. MWV
kerker-vürste swM. MWV
kerl stM.
kerlach stN. MWV
kerlīn1 stN. MWV
kerlīn2 stN. MWV
Kerlinc stM. (45)
Kerlingęre stM. (3)
Kerlingen stN. (14)
kerlingisch Adj. MWV
ker-mėl stN.
kern swV. (8) MWV
kėrn stF. MWV
kėrnapfel stM.
kėrn-bīʒe swM. MWV
kėrne stN. MWV
kėrne M. (112) MWV
kėrne2 M.
kėrnechīn stN. (1)
kėrnelkrūt stN.
kėrnen-brōt stN. MWV
kėrnen-gėlt stN. MWV